St. James Way - Barbora Žagarietė Traditional Geocache
St. James Way - Barbora Žagarietė
-
Difficulty:
-
-
Terrain:
-
Size: 
(regular)
Related Web Page
Please note Use of geocaching.com services is subject to the terms and conditions
in our disclaimer.
Remiantis istoriniais tyrimais, Barbora Žagarietė gimė XVI amžiaus antroje pusėje, pasižymėjo herojiškomis krikščioniškomis dorybėmis, mirė išsaugodama meilę Dievui ir artimui. Jos vardu pavadintas kalnelis, ant kurio stovi Senosios Žagarės bažnyčia.
[EN] Barbora Žagarietė (about 1628 – 1648 year). According to continuous 400 narrative and written tradition, Barbora Žagarietė was born at the beginning of the 17 th century. She distinguished herself bu heroic Christian virtues and died under obscure circumstances. The old Žagarė church stands on the hill named after her. Historicity of Barbora Žagarietė. It is known that the identity of the virgin of Žagarė was first officially mentioned by the Bishop of Samogitia Antanas Tiškevičius. In his report to the Holy See in 1755 he wrote: “I suppose it is worth mentioning one virgin’s, dear to God, mortal remains. Among the living there is no one who could know this virgin’s name or descent – only in a dream she has appeared to some people and named herself Barbora”. Making reference to a story passed from lip to lip just a few years after her death, an extraordinary event initiated the cult of Barbora believing that she is a mediatrix and intercessor before God. When during one of the military interventions of the Swedish troops into Lithuania in the 17th century the invaders robbed and burnt down the Old Žagarė church together with the mortal remains of the deceased in the crypt, the body of Barbora, found in the ashes after the fire was intact, only blackened. Having no doubts about the truthfulness of that unusual incident, Bishop Antanas Tiškevičius in the above mentioned report to the Holy See continued: “Though submerged in the ashes of the dead, untouched by the roaring fire, not burnt in any part, including the hair – the unharmed body of the virgin was taken out of the ashes and laid respectfully into a coffin as a true witness of God’s might and her merits. Even now it is intact, only blackened”. In the same document, the Bishop of Samogitia prior to describing seven miracles that had been brought through Barbara’s intercession in 1735 – 1748 noted: “A great number of the ill-fated, tormented by incurable illnesses seek safety at the virgin’s coffin and in no time experience it. The narration would become immensely wide if all the eliminated ailments were at least run over”. Prohibitions to Venerate Barbora Žagarietė. After having transferred the mortal remains of Barbora to the crypt of the rebuilt Old Žagarė church in 1714, o few centuries lasting public devotness for the virgin of Žagarė started and has never classed ever since believing that she is a saint. In 1878, when Lithuania was enduring the yoke of the tsarist Russia, on the orders of the occupational authorities the crypt with the remains of Barbara was walled up. However, the attempts to weaken the faith to God through Barbora’s intercession in that way were fruitless. On the contrary, when nineteen years’ later repairing the church the body of the virgin was found still intact – the devotion for Barbora grew to a great extent. History of the Mortal Remains of Barbora Žagarietė. The remains of Barbora Žagarietė reposed in a glass coffin in the crypt of the church beneath the High altar. Since the occupation of Lithuania by the Soviet Union in 1940, the attacks against the phenomenon of Barbora Žagariete had never stopped. Hostility had become especially strong in the period of 1957 – 1963.[4] In 1963, the occupational administration had the church shut down and the mortal remains of Barbora taken somewhere. Nowadays, only a symbolic casket in the same crypt and a memorial tablet on its entrance door remind us about the virgin herself. To get deeper into the remarkable life of Barbora Žagariete, further search of the documents in the archives is carried out, examination and registration of the testimonies of witnesses are implemented. Recent excavation work attempting to find a possible burial site of Barbora has not given any results. Registration Book of Barbora’s miracles. A hundred years’ after Barbara’s identity had bun mentioned for the first time in the middle of the 18 th century, on January 7 th 1860, Bishop Motiejus Valančius commissioned Fr. Limaževičius, parish priest at the Old Žagarė church to register the miracles or other God’s graces accomplished through Barbora’s intercession. This task gave the outset to the socalled registration book of miracles where until December 14 th 1940, ninety seven cases had been recorded.[5] None of those miracles, however, has been canonically investigated. Moreover, the book was thought to have perished. Only when Lithuania restored its independence in 1990, Fr. Boleslovas Babrauskas S. J., parish priest at St Peter and Paul’s church in Žagarė, commensed the search of it and three years later, in 1994 the book was found. This priceless registration book has survived thanks to Fr. Pranciškus Ščepavičius who during that difficult to Lithuania‘s Church Soviet period had worked as priest in the Old Žagarė church. No doubt, the book in still the best witness of the miracle worker Barbora’s sanctity fame – fama sanctitatis, which has never been interrupted by any changes or occupational regimes. The Beatification Responding to the Bishop Eugenijus Bartulis of Šiauliai request No. 0376/04 of November 11 th 2004 to start the Beatification and Canonization Cause of Barbora Žagarietė, the Holy See on May 13 th 2005 informed that referring to the regulations issued by the same Congregation on February 7 th 1983 and assigned for the bishops executing the investigation of the Causes of the Saints, there are no obstacles to initiate the Cause.[6] Making use of the above mentioned permission and referring to the request of the faithful of the Šiauliai diocese, on September 24 th 2005, Bishop Eugenijus Bartulis solemnly initiated the Beatification and Canonization Cause of Barbora Žagarietė. T
[LT] Barboros Žagarietės istoriškumas Turimomis žiniomis, pirmasis apie Žagarės Mergelės tapatybę 1755 m. savo pranešime Šv. Sostui užsiminė Žemaičių vyskupas Antanas Tiškevičius. Jis rašė: „Manau esant verta paminėti vienos Dievui brangios mergelės palaikus, labai išgarsėjusius dėl daugybės stebuklų. Tarp gyvųjų nebėra nė vieno, kuriam būtų žinomas šios mergelės vardas ar kilmė, tik kai kuriems asmenims sapne pasirodžiusi ji pati pasivadino Barbora.“ Pasak iš lūpų į lūpas perduodamo pasakojimo, praėjus vos keleriems metams po Barboros mirties, vienas ypatingas įvykis davė pradžią jos, kaip tarpininkės ir užtarėjos pas Dievą, kultui. Tai susiję su švedų įsiveržimu į Lietuvą (XVII a. pr.): užpuolikai apiplėšė ir sudegino Senosios Žagarės bažnyčią ir jos kriptoje buvusius mirusiųjų palaikus, bet po gaisro pelenuose rastas Barboros kūnas buvo nesudegęs, tik pajuodęs. Neabejodamas šio nepaprasto įvykio tikrumu, anksčiau minėtame pranešime Šv. Sostui vyskupas Antanas Tiškevičius tęsė: „ … mirusiųjų pelenuose skendėjęs, šėlstančio laužo ugnies nepaliestas, neapdegus jokiai daliai, nė plaukams, nenukentėjęs skaisčiosios mergelės kūnas buvęs išimtas iš pelenų ir vėl pagarbiai paguldytas į karstą kaip tikras Dievo galybės ir jos nuopelnų liudijimas. Dar ir dabar jis tebėra nesugedęs, vien tik pajuodavęs.“ Tame pačiame dokumente Žemaičių vyskupas, prieš pradėdamas aprašyti aštuonis 1735–1748 metais Barboros užtarimu įvykusius stebuklus, pažymi: „Daugybė nelaimėlių, nepagydomų ligų prislėgtųjų prie mergelės karsto ieško priebėgos ir tuojau pat patiria pagalbą. Pasakojimas be galo išsiplėstų, jei pašalintas visų negales bent prabėgomis paliesčiau…“ Barboros Žagarietės gerbimo draudimai 1711 m. perkėlus Barboros palaikus į atstatytos Senosios Žagarės bažnyčios kriptą, prasidėjo viešas, kelis šimtmečius ir iki mūsų dienų tebesitęsiantis pamaldumas į Žagarės Mergelę, tikint, kad ji yra šventa. 1878 m., Lietuvai kenčiant carinės Rusijos priespaudą, Senosios Žagarės bažnyčios kriptoje esantys Barboros palaikai carinės valdžios įsakymu buvo užmūryti. Tačiau pastangos tokiu būdu susilpninti tikinčiųjų pasitikėjimą Dievu, užtariant Barborai, nebuvo vaisingos. Atvirkščiai, kai po 19 metų, remontuojant bažnyčią, Mergelės kūnas vėl buvo rastas sveikas, – pamaldumas Barborai dar labiau sustiprėjo ir suaktyvėjo. Barboros Žagarietės palaikų istorija Barboros Žagarietės palaikai ilsėjosi įstiklintame karste bažnyčios rūsyje, po didžiuoju altoriumi. 1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, puolimas prieš Barboros Žagarietės fenomeną nesiliovė. Ypač jis buvo jaučiamas 1957–1963 metais. 1963 m., okupacinės valdžios nurodymu uždarius bažnyčią, Barboros palaikai buvo nežinia kur išvežti. Dabar Mergelę primena tik toje pačioje bažnyčios kriptoje pastatytas simbolinis karstas ir ant kriptos durų esanti atminimo lentelė. Siekiant kuo labiau įsigilinti į Barboros Žagarietės gyvenimą, toliau tęsiamos dokumentų paieškos archyvuose, atliekamos apklausos, registruojami nauji liudytojų parodymai. Pastarojo meto kasinėjimai, siekiant surasti galimą Barboros palaidojimo vietą, nedavė jokių rezultatų. Barboros Žagarietės stebuklų registracijos knyga Praėjus 100 metų po pirmojo oficialaus Barboros paminėjimo XVIII a. viduryje, vyskupas Motiejus Valančius 1860 m. sausio 7 d. įpareigojo Senosios Žagarės bažnyčios kleboną S. Limaževičių registruoti Barboros užtarimu įvyksiančius stebuklus ar kitas gautas Dievo malones. Taip buvo pradėta vadinamoji Barboros Žagarietės stebuklų registracijos knyga, kurioje iki 1940 m. gruodžio 14 d. buvo užrašyti 97 atvejai, bet nė vienas įvykis nebuvo kanoniškai ištirtas. Sovietmečiu kurį laiką manyta, kad Barboros Žagarietės stebuklų registracijos knyga dingo. Lietuvai 1990 m. atkūrus nepriklausomybę, Žagarės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas Boleslovas Babrauskas SJ pradėjo šios knygos paieškas ir 1994 m. ją atrado. Šią neįkainojamos vertės stebuklų registracijos knygą išsaugojo kun. Pranciškus Ščepavičius, anuo sunkiu Lietuvos Bažnyčiai metu ėjęs Senosios Žagarės bažnyčios klebono pareigas. Toji knyga, be jokių abejonių, geriausiai liudija stebukladarės Barboros šventumo garsą – fama sanctitatis, kuris, nepaisant įvairių politinių permainų ir okupacinių režimų, niekada nebuvo nutrūkęs. Beatifikacijos – kanonizacijos bylos procesas 2005 m. gegužės 13 d. Šv. Sostas, atsakydamas į Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio 2004 m. lapkričio 11 d. prašymą Nr. 0376/04 pradėti Barboros Žagarietės beatifikacijos – kanonizacijos bylos procesą, informavo, kad, remiantis Šventųjų skelbimo kongregacijos 1983 m. vasario 7 d. aprobuotomis normomis, skirtomis šventųjų bylų tyrimą atliekantiems vyskupams, nėra kliūčių pradėti šį procesą. Remdamasis aukščiau minėtu leidimu ir atsižvelgdamas į Šiaulių vyskupijos tikinčiųjų prašymą, vyskupas Eugenijus Bartulis 2005 m. rugsėjo 24 d. iškilmingai pradėjo Barboros Žagarietės beatifikacijos – kanonizacijos bylos procesą. 
Additional Hints
(Decrypt)
[LT] Ybov vršxbgv Frabfvbf Žntnerf onžalpvbf xevcgbwr. Vrwvznf ahb hcrf chfrf. Qhelf ngfvqneb ngvgenhxhf nxzrav. Ahfvyrvqhf v ncnpvn, ybov fyrcvn natrynf fh enhqban xrcher.
[LV] Gernfher zrxyršnan Žntner irpnf onmavpnf xncrarf. Vrrwn ab hcrf chfrf. Qheivf ngiregnf vrfcvrqhzn nxzraf. Crp abynvšnanf ncnxšn qnethzh fyrcgnf ratryvf ne fnexnah prchev. [EN] Gernfher frnepu Žntner byq puhepu pelcg. Ragenapr sebz gur evire fvqr. Qbbef bcra vaqragngvba fgbar. Nsgre ynaqvat va gur obggbz bs gur gernfher uvqqra natry jvgu erq ung.