[LT] Vieta apleista, todėl įvertinkite savo narsą.

Lobio koordinatės nuves jus prie įėjimo, kuriuo atėjus lobis iš karto pasiekiamas:

Tačiau viskas anaiptol lengva - tam, kad per jį įeiti į bunkerį, jums reikės šliaužti. Todėl aš pažymėjau dar vieną įėjimo buvimo vietą:

Nors nuo jo lobis toliau, bet iš jo patekti į bunkerį patogu - yra kopėčios: Kopėčios užvirintos, praėjimo nebėra.

[EN] The place is abandoned, so evaluate your courage to go down there.

Default coordinates will lead you to an entrance, from which the cache can be reached swiftly:

But there's a catch - in order to get to bunker using this entrance, you'll need to crawl. For that reason I've placed a waypoint of another, more convenient entrance:

Despite the fact that the cache is a bit further away from this entrance, you can get into the bunker more easily, because ladder is present there: The entrance has been destroyed.

Map of bunkers

[LT] Pagal 1919 metų Versalio taikos sutartį Vokietijai buvo draudžiama statyti įtvirtinimus Baltijos jūros pakrantėse, tačiau jau ketvirto dešimtmečio pabaigoje buvo kuriami planai dėl pakrančių apsaugos baterijų statybos. Vokietijai prisijungus Klaipėdos kraštą, atsivėrė galimybė realizuoti planus, tad jau 1939 metų liepos 10 d. vyriausioji karinio jūrų laivyno vadovybė priemė sprendimą sumontuoti pastovias artilerijos baterijas prie Klaipėdos uosto.
Šiauriau Smiltynes buvusi baterija gavo pavadinimą Memel-Süd, o 5 km šiaurės vakarus nuo miesto nutolusi pozicija pavadinta Memel-Nord. Dvi baterijos buvo apginkluotos 150 mm kalibro pabūklais, kurių kiekviena turėjo po keturis. Patrankos buvo įstatytos į pailgų betoninių konstrukcijų galus, tarp kurių buvo išdėstytos po žeme įvairios paskirties patalpos. Nusileidus laiptais, iš kiekvienos pabūklo aikštelės buvo galima patekti į tris atskiras saugyklas:

1) sviedinių,

2) užtaisų,

3) sprogdiklių.

Už jų koridoriumi patenkama į pereinamą įgulos kazematą, už kurio driekiasi poterna su šonuose išdėstytomis patalpomis: įgulos poilsio patalpa, karininkų kazematas, puskarininkių kambarys, techninė patalpa, praustuvų ir dušų patalpa, tambūras, ventiliacijos įrengimų bei vandens saugojimo kazematas, šildymo sistemos kazematas. Už metalinių durų, dalinančių poterną į dvi dalis, buvo mažiau kazematų nei kairiajame sektoriuje, tačiau vietoje papildomų įgulos ir techninių kazematų ši erdvė išnaudota amunicijos atsargoms laikyti, tad dešiniajame sektoriuje buvo du sviedinių sandėliai ir didesnis užtaisų kazematas. Išorinių sienų storis siekė 1 m, vieno artilerijos bloko ilgis sudarė 86 metrus. Ugnies valdymo postas buvo pastatytas per vidurį tarp dviejų artilerijos pabūklų blokų, nuo kiekvieno iš jų nutolęs apie 30 metrų. Statinys savo forma bei struktūra buvo panašus į karinį laivą. Iš viršaus priminė pleištą, kurio smaigalyje buvo sumontuoti du stebėjimo kupolai. Už jo buvo didžiausia įtvirtinimo patalpa, skirta skaičiavimo irangai, iš kurios metalinėmis durimis atskirtu koridoriu buvo galima patekti į tambūra, įgulos poilsio kazematus, patalpą ventiliacijos įrangai, karininkų kambarį bei į antrą koridorių, kurio šonuose išsidėstę šildymo sistemos ir dušų patalpos. Toliau laiptais buvo galima patekti į išorę.
1939 metų birželio 10 d. buvo nuspresta aplink Klaipėda įrengti šešias „Fla 2“ tipo zenitines baterijas, kurių kiekviena turėjo po keturis 88 mm kalibro pabūklus. Baterijos gavo vokiškus pavadinimus, kurie čia pateikiami originalo kalba:

1) Schweinsrücken (Kiaulės nugara) – Kuršių Nerijoje į pietvakarius nuo Klaipėdos,

2) Seedstrand/Standhalle (Smiltynė) – Kuršių Nerijoje į vakarus nuo Klaipėdos,

3) Götzhöfen (Lypkiai) – į pietus nuo Klaipėdos,

4) Löllen (Leliai) – į rytus nuo Klaipėdos,

5) Dange (Dangė/Danė) – į šiaurės rytus nuo Klaipėdos,

6) Nordmole (šiaurinis molas) – į šiaurės vakarus nuo Klaipėdos.

Nuo Klaipėdos baterijos buvo nutolusios nuo 1 iki 4 km spinduliu. Priešlektuvinės "Fla 2" tipo baterijas sudarė keturios pabūklų platformos, ugnies kontrolės postas ir tinklas perėjimų, kurie jungė slėptuves įgulai, poilsio kambarius, amunicijos sandėlius, tualetus ir technines patalpas. Planas buvo trapecijos formos, kurio trys šonai buvo 30 m ilgio, o vienas – 60 m. Todėl kraštuose išdėstytiems pabūklams, neužstojant vienas kito, buvo galima vesti ugnį ne tik į oro, bet ir į antžeminius taikinius, kurie patekdavo į apšaudymo sektorių. Pirmiausiai buvo statytos pabūklų platformos ir ugnies kontrolės postai, o vėliau prijungiami amunicijos sandėliai, elektros gamybos kazematai ir antriniai ugnies kontrolės postai. Tačiau buvo ir nesklandumų, kas puikiai matosi iš Kiaulės nugaros baterijos pavyzdžio. Baterijoje matomi neatitikimai su projektu, tad joje buvo pastatytos tik dvi (iš numatytų keturių) platformos ir de facto buvo sumontuoti tik du pabūklai. Tuo pat metu vyko ir kiek piečiau ties Pilkopiais esancios vadinamosios Raulio pakrantės apsaugos baterijos (170 mm kalibro pabūklai) statybos. Keičiantis politinei situacijai, kai 1941 metais Vokietiją užpuolė Tarybų Sąjunga, minėtos pakrančių apsaugos baterijos buvo galutinai nuginkluotos, o pabūklai perkelti į toliau esančias vokiškas baterijas prie Sankt Peterburgo.

Daugiau skaitykite čia: http://www.apleistazona.lt/memel-nord-pietinis-artilerijos-blokas/

1) shells,

2) charges,

3) detonators.

Behind them a passage led to the connecting garrison casemate which in turn gave way to the postern with rooms by either sire: the crew „lounge“, soldiers‘ casemate, enlisted personnel room, maintenance premises, washing and shower facilities, tambour, ventilation equipment and water storage casemate, heating system casemate. Somewhat less casemates were located behind the metal doors which divided the postern into two parts; however instead of auxiliary crew and maintenance casemates like in the left sector the space in the right sector was customized for storing ammunition – two shell stores and a large charge casemate.
The outer walls were up to 1m thick, a single artillery block reached 86 m in length. A battery control post was constructed in the middle between two artillery cannon blocks, 30 m away from each of them. The shape and structure of the building was reminiscent of a military ship, looking from above it had a form of a wedge, the thin end of which was equipped with two observation domes. Located behind it there was the biggest fortification facility for calculating equipment which connected via metal doors to the corridor leading to the tambour, crew “lounge” casemates, ventilation equipment room, soldiers’ room and to the second corridor where heating system and shower facilities were installed. Further up the stairs led to the outside.
On June 10, 1939 a decision to install six Fla 2 type zenith batteries in Klaipeda region was taken; each of the batteries would be armed with four 88 mm cannons. The batteries were given German names and are listed here in their original language:

1) Schweinsrücken (Kiaulės nugara(Pig's back)) – in Kuršių Nerija to the southwest of Klaipėda,

2) Seedstrand/Standhalle (Smiltynė) – in Kuršių Nerija to the west of Klaipėda,

3) Götzhöfen (Lypkiai) – to the south of Klaipėda,

4) Löllen (Leliai) – to the east of Klaipėda,

5) Dange (River Dangė/Danė) – to the northeast of Klaipėda,

6) Nordmole (north pier) – to the northwest of Klaipėda.

The batteries were located 1 to 4 km away from Klaipeda. Anti-aircraft Fla 2 batteries
consisted of four heavy cannon platforms, battery control post and a web of galleries connecting crew shelters, lounge quarters, ammunition stores, restrooms and maintenance premises. The plan was trapezium shaped, its three sides were 30 m long and the fourth – 60 m. Due to the shape of the structure, the guns installed on the side of the battery could, without obstructing each other, deliver fire not only at the air but also at the ground targets within their firing range.
Cannon nests and battery control posts were constructed first, ammunition stores, power production casemates, secondary control posts were installed later. However several mishaps also occurred, as evidently shown by the Pig’s Back battery example. The actual construction exhibits non-conformities to its design whereas only two out of envisaged four gun nests were constructed and de facto only two cannons were ever installed.
Simultaneously, construction of the so-called Raul coastal defence battery (170 mm cannons) slightly to the south by Pilkopiai was ongoing. Due to the change in the political situation, namely Germany attacking the Soviet Union in 1941, the above-mentioned coastal defence batteries were ultimately disarmed and the respective cannons were transported to the further located German batteries close to St. Petersburg

HINT