[LT]
Pirmosios pilys Nemuno pakrantėj statytos dar apie 1300 metus kaip kovų su kryžiuočiais gynybiniai postai. Po Žalgirio mūšio jų svarba sunyko. Tačiau pilys atgimė XVI–XVII a., kai Nemunas tapo prekybos keliu. Raudonės pilis yra priskiriama tokioms antrosios kartos reprezentacinėms panemunės pilims.
XVI a. pabaigoje miško pirklys Krišpinas Kiršenšteinas (iš Prūsijos kilęs miško eksportuotojas) Raudonėje pagal olandų architekto Petro Nonharto (vok. Peter Nonhardt) projektą pasistatė renesanso stiliaus įtvirtintus dvaro rūmus – pilį. XVII a. antrojoje pusėje didelius perstatymus atliko Lietuvos didysis iždininkas ir Lietuvos didysis sekretorius Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas (pilį pastačiusio pirklio anūkas), įrengęs čia savo rezidenciją. Tai buvo pilies klestėjimo metai. Vėliau, išmirus Kiršenšteinams, įsikūrė jų giminaičiai Olendskiai XVIII–XIX a. keliskart perstatė pilį (daugiausia pagal klasicizmo tradicijas; autorius galėjo būti architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius).
Pilį apgadino gaisras. 1811 m. ją iš Olendskių nusipirko Jekaterinos II favoritas grafas Platonas Zubovas, kuris keitė daugiau jos vidų, tačiau taip pat rekonstravo pilį, iškasė tvenkinius, pastatė neogotikinio stiliaus malūną.
Dmitrijaus Zubovo duktė Sofija von Pirch-Kaisarova 1854–1877 m. vėl pagal L. C. Anikinio projektą perstatė pilį, kuri įgavo neogotikos bruožų ir dabartinę išvaizdą.
1877 m. pilį jau valdė Kaisarovos dukra Sofija Waxell, o veliau ir anūkė, taip pat Sofija, ištekėjusi už portugalo José Carloso de Faria e Castro. 1903 m. atliktas kapitalinis pilies remontas, tačiau per I pasaulinį karą smarkiai nuniokota ir išgrobta. Po karo de Faria e Castro giminė nuskurdo ir pilis 1934 m. buvo parduota iš varžytinių – ją įsigijo LR švietimo ministerija, vėliau perduota Lietuvos bankui. 1944 m. rugpjūčio 6 d. vokiečiai susprogdino pietinį didįjį bokštą (34,5 m aukščio), kuris virsdamas sugriovė dalį pietinio korpuso
[EN]
Raudonė Castle is a residential castle in Raudonė, Lithuania. Today it is used as a public school.
Bayersburg II Castle, an old Teutonic castle, stood here until the 16th century. The original castle is the setting of an East Prussian legend known as "The White Maiden of the Bayersburg". Raudonė was a royal manor, which Grand Duke Sigismund II August gave to Prussian merchant Hieronymus Krispin-Kirschenstein. His son built a Renaissance style manor house with a 110-foot (34 m) cylindrical tower on the grounds of the old castle at the end of the 16th century.
The 18th century Polish owners of the Raudonė estate, the Olędzki (Olendzki) family, commissioned Laurynas Stuoka-Gucevičius to renovate the castle. The next owner, the Russian Prince Platon Zubov, acquired the estate in the first half of the 19th century and his family transformed the castle yet again. Their architect was Cesare Anichini. The Neo-Gothic style building was built in 1877 as part of the castle building complex. It was used as a warehouse and a living place for servants. In 1923, the building was turned into mill. Today the whole complex is an example of 19th-century Neo-Gothic architecture. The last owners of the castle from 1898 to 1937, was Sophia Waxell, a granddaughter of Sophia von Pirch-Kaiserov who was niece of Platon Zubov, and her husband from Madeira, José Carlos de Faria e Castro. After early death of Sophia, the castle belonged to her husband, later on to her only son, Joseph Carlo de Faria e Castro and his wife Olga Kordashevski and their children Nikolai, Vladimir and Alexander. In 1937 the castle became property of the National Bank of Lithuania.
The castle is surrounded by an old park, in which rare trees grow: the silver fir, Swiss pine, grey walnut, line with nine trunks, Gediminas Oak. Unfortunately, the Gediminas Oak, under which according to a legend the Grand Duke of Lithuania Gediminas had a lunch, is no longer putting out leaves. The tower is open to public as an observation tower of Nemunas valley.
