LT - Anot istoriko V. Almonaičio šioje vietoje yra palaidoti patys pirmieji žuvę devyni 1863-1864 m. sukilimo dalyviai Kuro girininkijoje. Tuo metu sukilėlių kariuomenėje buvo ~ 500 žmonių, nemažai jų buvo atvykusių lietuvių studentų iš Maskvos. Jiems vadovavo V. Mročkovskis, vėliau A. Andriuškevičius. Sukilėliai slapstėsi Juškinės, Šaltupio, Kuro ir Šiulių kaimų apylinkėse. Jie miške rengė sandėlius, slėptuves, vilkduobes, turėjo patrankų, šovinių. 1863 m. balandžio 5 d. buvo gautas pranešimas, jog sukilėlius ketina pulti caro pasieniečių būrys. Kuro miško eigulys, sukilėlių ryšininkas nuvedė sukilėlius į miško gilumą tarp nepraeinamų pelkių ir klampių balų. Balandžio 7 d. čia žuvo ne vienas caro kariuomenės narys, nužudytas primityviais sukilėlių ginklais. Po kelių dienų, sutelkus didesnes pajėgas caro kariai vėl puolė sukilėlių stovyklą. Po aršių kautynių, kovoje krito ~ 15 sukilėlių ir jų vadai. Sužeistieji buvo išgabenti į gretimai esantį Braziūkų kaimą ir paslapčia gydomi Gudo sodyboje. Kai kurių žuvusių kūnus pasiemė giminės, kitus išsivežė caro kariuomenė. Likę 9 palaidoti būtent šioje vietoje. Aplink kapą buvo subesti rasti kovotojų ginklai.
1883 m. minint sukilimo 20-metį. sukilimo remėjai šalia kovotojų kapų seniausioje pušyje įrėžė 1863 m. datą ir į medį įkėlė koplytėlę, kurią ir dabar galima išvysti atvykus į vietą.
1927 m. Kuro gyventojas Vincas Tamulaitis su kaimynais sutvarkė kapą ir pasodino 9 pušeles, kurios simbolizuoja žuvusius sukilėlius. Ši vieta naujai atgiminė 1963 m., minint sukilimo 100-ąsias metines. Ežerėlio istorijos mokytojo iniciatyva buvo pastatytas liaudies ornamentika puoštas medinis paminklas. 1967 m. pastatytas akmeninis paminklas, simbolizuojantis vėtrų nulaužtą ąžuolo kamieną. 1970 m. paminklas įrašytas į vietinės reikšmės paminklų sąrašą. 1999 m. sutvarkyta aikštelė aplink kapavietę, įrengta poilsiavietė.
Todėl kviečiame visus lobiautojus ne tik apsilankyti čia dėl lobiuko, bet ir trumpam stabtelėti bei apžiūrėti šią unikalią kapavietę, pajausti iki šiol išlikusią vietos žmonių iniciatyva palaikomą tautiškumo dvasią. Būtent jų dėka palaikoma istorinė atmintis leidžia mums tiesiogiai susipažinti su tolimu, bet reikšmingu Lietuvos istorijos tarpsniu.
EN - will be added soon...
