Obelynės parkas
1920 m. gamtininkas Tadas Ivanauskas netoli Kauno
išsimokėtinai nusipirko 8 ha dykvietės,
pastatė čia gyvenamąjį namą, kitus
pastatus ir įkūrė garsiąją Obelynę.
Pavadinimas kilo nuo skardžiuose žydinčių
laukinių obelų ir gudobelių. Prof. T. Ivanauskas
Obelynėje augino apie 100 obelų, 50 kriaušių,
30 slyvų, 10 trešnių ir vyšnių, daug
gėlių veislių. Tačiau daugiausia čia
sukaupta medžių ir krūmų rūšių
bei formų (per 300) iš Šiaurės Amerikos,
Pietų Amerikos, Azijos, Pietų Europos. Daug T. Ivanausko
mėgstamų spygliuočių. Jų yra 59
rūšių ir formų. Auga pilkieji, sidabriniai,
europiniai, balzaminiai, kaukaziniai, vičo (Japonijos)
kėniai. Eglių kolekcijoje - 15 ateivių iš
Balkanų, Kaukazo, Korėjos, Šiaurės Amerikos
ir kitų kraštų. Yra ir sidabrinė eglė,
kurios protėviai į Europą pateko daugiau kaip
prieš šimtą metų. Tikri parko reliktai -
europinis kukmedis ir jo hibridinės kugiškos formos
atmaina - dygusis kukmedis, kilęs iš tolimųjų
rytų. Sode auga 250 rūšių ir formų
lapuočių. Čia yra T. Ivanausko sodintas
ąžuolas - pirmojo anūko gimimo proga. Įdomios
paprastojo ąžuolo formos: glaustašakiai,
svyruokliniai, geltonlapiai, margalapiai, raudonlapiai.
Skiautėtalapiai ir kt. Nuo 1936 m. dera bekočiai
ąžuolai, be to, yra bukų su raudonais, geltonais
lapais. Siūruoja gana reti Lietuvoje geltonieji beržai,
kilę iš Šiaurės Amerikos, kurių
stiebai geltoni, lapai stambūs ir žievė kvepia
kamparu. Gausu alyvų; kai kurias iš jų
išvedė prof. T. Ivanauskas. Be paprastojo lazdyno ir jo
raudonlapės atmainos, auga šios lazdynų
veislės: "Halles Risen", "Atlas", "Pellikule ronge",
kurių branduoliai stambūs, kevalas plonas. Pats
savotiškiausias amerikinis (raguotasis) lazdynas, kurio
vaisiai turi 2-3 kartus ilgesnį už branduolį
raguotą gvildą. Nuo 1946 m. čia dera iš
riešuto išaugintas turkinis lazdynas, vienintelis
iš 20 lazdynų rūšių - medis, o ne
krūmas. Beje jis gali būti 28 m aukščio ir 1
m skersmens. Iš 40 pasaulyje augančių
riešutmedžių rūšių Obelynėje
yra 6: graikinis, širdžiavaisis,
mandžiūrinis, lipnusis, pilkasis ir juodasis.
Obelynėje prinoksta graikiniai riešutmedžiai,
kurių vaisiai kaloringumu 12-13 kartų pranoksta obuolius,
10 kartų - karvės pieną, 7 kartus - bulves. Čia
auginami ir šilkmedžiai, o jų lapais
šeriami vikšrai suverpia per 1 km ilgio
siūlą. Praeivius stebina raudonais žiedais tarsi
šluotomis apsiskaičiusios šluotinės
hortenzijos, žydinčios nuo liepos mėn. iki rudens.
Netoli namo auga dažnai nušąlantis medis,
tačiau turintis iki 1 m ilgio lapus ir sunokinantis
skruzdžių mėgstamus vaisius. Tai iš Kinijos
kilusi mandžiūrinė aralija.
Ant namo sienų, medžių, atramų driekiasi ir
žydi Žakano, mėlynžiedės, gelsvosios
raganės, didžialapės kartuolės. Beje, 1972 m.
čia pirmą kartą pražydo parastosios
gebenės. Sode auga iš Tolimųjų Rytų
atvežti apskritalapiai smaugikai, kurie 10 - 12 m ilgio
dygliuotais, apie medžius apsivejančiais stiebais gali
užsmaugti gyvus medžius. Yra ir kitokių
vijoklinių augalų: nuodingų žagrenių,
karpytalapių vytenių, o skanėstų
mėgėjams -citrinvytis, kurio vaisiai tinka arbatai. 1970
m. mirus prof. T. Ivanauskui, jo name įrengtas muziejus,
kuriame yra iškamšų, knygų,
fotonuotraukų, žvėrių kailių. Lankytojas
gali pasirašyti krokodilo oda apvilktoje atsiliepimų
knygoje, aplankyti prof. T. Ivanausko kapą
Tabariškių kapinėse. Šis parkas - puiki
studentų mokymosi vieta, o medžių ir krūmų
mėgėjai gali čia pasirinkti sėklų. 1958 m.
parkas paskelbtas gamtos paminklu, 1986 m. priskirtas prie
respublikinės reikšmės gamtos paminklų.
[Kauno rajono savivaldybes viešoji
biblioteka]
Kiek dabartinė parko būklė atitinka
aprašytąją spręskite patys...
Visit Lithuanian Geocachers discussion
at www.geoforum.lt