Seniai seniai, tuomet buvusios tarybinės šalies mokslininkai sugalvojo kaip išnaudoti nederlingus Dzūkijos žemės plotus. Ir štai 1976 m. jie įkūrė 15 didelių pramoninės žuvininkystės tvenkinių Grybaulios kaime. Tvenkiniams reikalingas vanduo buvo imamas iš netoliese tekančio Grūdos upelio. Tuo tikslu upelis buvo užtvenktas, iš tvenkinio iškastu kanalu vanduo patekdavo į elektrinę siurblinę, o iš jos trimis dideliais vamzdžiais tiekiamas į pagrindinį (giliausią) tvenkinį (šioje vietoje ir slepiasi lobis). Iš čia vanduo laiptų principu vamzdynais patekdavo į visus kitus likusius tvenkinius. Kadangi dzūkijoje vyrauja smėlynai, gali būti kad vanduo į tvenkinius buvo pumpuojamas nuolat, nes kitaip vanduo smėlynuose ilgai neužsilaikytų... Anais senaisiais laikais dėl gerų idėjų nebuvo taupoma ar skaičiuojama.
2003 metais valstybė šiuos tvenkinius išnuomojo privačiam verslui. Pradžioje privatininkai vykdė visus įsipareigojimus, bet vėliau dėl patiriamų didelių nuostolių, po metų veiklą nutraukė. Tvenkiniai nebeveikia iki šiol, nors daugelyje žemėlapių ir navigacijos prietaisų dar galima pamatyti tvenkinius pilnus vandens! :)
Grybaulios žuvininkystės tvenkiniai buvo išskirti kaip migruojančių jūrinių erelių sankaupų (iki 15 individų) vieta, dėl to įtraukti į tarptautinį Natura 2000 projektą. Deja, tvenkiniams nustojus veikti, reti saugomi paukščiai liko be lengvai sugaunamo maisto ir teritorija neteko ornitologinės vertės. Pagal Natura 2000 projektą tvenkinių teritorijoje buvo įrengta apžvalgos aikštelė paukščiams stebėti. Dėl staiga pasikeitusios ekologijos sistemos prie naujų gamtos sąlygų teko pratintis ir kitiems sparnuočiams (gamtininkai priskaičiavo jų apie 180 rūšių!).