Šv. Florijonas laikomas susijusių su ugnimi profesijų globėju: ugniagesių, kepėjų, kalvių, metalurgų, kaminkrėčių. Taip pat buvo paskelbtas Aukštutinės Austrijos (kur gimė) bei Lenkijos Karalystės (kur atsidūrė jo palaikai) globėju. Šv. Florijono diena tradiciškai minima pagal Katalikų bažnyčios kalendorių gegužės 4 d., pagal pravoslavų - gegužės 17 d.
Pagal legendą, Šv. Florijonas, vadovaudamas karių būriui, vienu kibiru vandens užgesino degantį kaimą. Šv. Florijono kultas atgijo XIX - XX a. ieškant globos gaisrų, katastrofų bei epidemijų atvejais. Daugelyje Europos šalių Šv. Florijono dienos proga buvo rengiamos šventės visuomenei, organizuojami ugniagesių pasirodymai. Siekiant priminti penkių liepsnose žuvusių ugniagesių pasiaukojimą (Australijoje, 1998 m. gruodžio 2 d.) pirmą kartą viso pasaulio ugniagesių bendruomenėse 1999 m. sausio 4 d. buvo pagerbtas žuvusių ugniagesių atminimas. Vėliau buvo nutarta suderinti šią atminimo dieną su Šv. Florijono diena. Siekiant priminti Lietuvos gyventojams apie ugniagesių pasiaukojantį darbą bei nevaldomos ugnies keliamą pavojų, ugniagesių globėjo Šv. Florijono diena, minima gegužės 4 d., 2014 m. įrašyta į Atmintinų dienų įstatymą.
Šv. Florijono skulptūrėlė buvo dedama prie trobų pastatytuose koplytstulpiuose. Tikėta, kad jis saugo namus nuo gaisro, todėl vaizduojamas gesinantis bažnyčią ar namą. Skulptūrėlės labiau paplitusios Žemaitijoje. Jos statomos miestuose ir miesteliuose nuo gaisro ir ugnies apsisaugoti.
