Kažkada seniai, dar tada, kai šioje vietoje buvo malkų turgus, ir ryšulių su malkomis čia buvo labai daug, viena iš jų buvo tokia maža, kad jos niekas nenorėjo pirkti, ji gulėjo ir laukė, kol bus kažkam reikalinga. Gulėjo malką šalia skelbimo stendo ir maišėsi po kojomis medkirčiams. Taip buvo iki 1944-tų metų, kada šioje vietoje pradėjo pardavinėt ne tik malkas. Bet ir tada niekam neprireikė mažos malkos. 1950-tais metais kai iš turgaus padare parkelį, išsodino akacijomis, pastate požeminius tualetus, apie paliktą malką niekas nei negalvojo, net vaikai nenorėjo su ją žaisti. O kada skvere pastate gelių turgų, malka visai nusivylė būti pastebėta. Bet po eilinio medžių kirpimo, malką, kartu su nupjautomis nereikalingomis šakomis išvežė į mišką ir paliko. Miške ją pastebėjo žmogus, pasiėmė ir nusinešė namo kartu su kitais pagaliais. Namie ją modifikavo- padarė iš jos lobiuką, bet nepaslėpė, o sumetė į krūvą su kitais lobiukais. Iš tos krūvos malka buvo paimta kito žmogaus, gražiai suvyniota ir padovanota. Malka jau nusivylė kažkada rast namus ir būti naudingai, bet po kuriuo laiko ją nunešė į tą patį turgų ir paslėpė. Žinoma ji niekada daugiau nesušildys namų, bet dabar visi matys, kad nors ir maža, ji gali būti naudinga.