LT:
Vilniaus kalvynas - tai sudetingu priešpaskutiniojo–paskutiniojo ledlaikiu metu vykusiu gamtiniu procesu tvarinys. Be to, dar labai jautrus. Gamtiniai procesai, skatinami ar stabdomi žmogaus, nesustoja veikti. Vilniaus kalnu šlaituose visada vyko žemes slinktys, išplovos, kuriais paskatina vandens tekmes po žeme, šlaitais ir pašlaitese, požeminio vandens siurbimas ir kiti reiškiniai.
Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas įsteigtas Lietuvos istoriniam valstybės ir dvasinės kultūros centrui – Vilniaus pilims, pilių teritorijai ir joje esančioms kultūros ir gamtos vertybėms išsaugoti, nuolatiniams jų moksliniams tyrimams organizuoti, joms reikiamai tvarkyti ir naudoti.
Vilniaus istorijos, kultūros ir architektūros tyrinėtojai vienbalsiai pripažįsta, kad svarbiausias mūsų sostinės bruožas yra jo reljefas: „Vilniui yra būdinga ypatinga gamtinė aplinka. Miesto gamtinį pagrindą sudaro: Neries ir Vilnelės upių slėnis, šio slėnio šlaitai, nuo šių upių santakos besidriekiančių Pilies, Trijų Kryžių, Bekešo kalnų virtinė...“ (Mačiulis, 2006). „Gamtinė aplinka – tai pagrindinis Vilniaus savitumo bruožas ir pagrindinė saugotina vertybė“ (Brėdikis, 2006). „Pilių komplekso kalvynas kaip istorinis bei kultūrinis branduolys kartu yra svarbiausias miesto centro gamtinės urbanistinės struktūros kompozicinis centras, pagrindinis centro erdvinės raiškos elementas“ (Daujotaitė, 2006).
„Miestų kūrimuisi ir raidai įtakos turi daugelis faktorių, kurių vienas iš svarbiausių – tai strategiškai patogi gamtinė situacija“ (Brėdikis, 2006), todėl galima neginčijamai teigti, kad tik dėl reljefo išskirtinumo Vilniaus pilių kompleksas kūrėsi būtent šioje vietoje.
Vilniaus pilių kultūrinio rezervato teritorija apima pietvakarines Sapieginės kalvyno nuošlaites, kur aukščiausių erozinių palikuonių – Trijų Kryžių, Gedimino kapo ir Stalo kalnų viršūnės yra 164–163 m absoliučiame aukštyje. Gedimino pilies kalno, kažkada buvusio vienu iš Sapieginės kalvyno atragių, paviršius yra 140–141 m aukštyje virš jūros vandens lygio (Guobytė, 2008).
1 pav. Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato geomorfologinis žemėlapis (Guobytė, 2008).
1– erozinių kalvų viršūnės – priešpaskutiniojo ledyno reljefo reliktai, 2– eroziniai atragiai, 3– griovų ir raguvų dugnai, 4– platūs sausaslėnių dugnai, 5–sufozinio cirko dugnas, 6– III ir IV viršsalpinių terasų fragmentai, 7– II viršsalpinė terasa; 8– pakilumos II terasos paviršiuje, 9– uždurpėję pažemėjimai, II terasos paviršiuje, 10– eroziniai šlaitai, 11– sufozinio cirko šlaitai, 12– spėjama Vilnios vaga (pagal Getkandą, 1648 ir Grunertą, 13– sąsmauka, galėjusi jungti Gedimino pilies kalną su kalvynu, 14– nuošliaužų vieta Gedimino pilies kalno šlaite, 15– geologinio pjūvio vieta, 16– rezervato riba.
Gedimino pilies kalnas – šiandien atkirstas nuo pagrindinio masyvo tik Vilnios vagos, greičiausiai buvo kalvyno atragis, su kalvynu sujungtas II terasos aukščio pakilumos fragmentu (2 pav.), kuris, istorikų ir archeologų teigimu, buvo prakastas miestui vystantis jau istoriniais laikais. Erozinė beveik 40 m aukščio Gedimino kalva pagal jos šlaituose ir viršūnėje gręžtų gręžinių duomenis suklota iš trijų pagrindinių morenų ir jas skiriančių tarpmoreninių smėlingų sluoksnių (2 pav.). Viršutinė kalną dengianti kaitaus storio (nuo 0,5–1,0 iki 3–5 m) morena, aptikta po 4–5 m storio technogeniniu sluoksniu, greičiausiai yra tik Medininkų morenos liekanos (apatinė jos dalis). Ją pergręžus, buvo pasiektas smulkus vietomis dulkingas smėlis, kurio 6–8 m sluoksnis dengia antrąją nuo viršaus 10–15 m storio Žemaitijos moreną. Po ja vėl slūgso dulkingo smėlio storymė, o jau po kalną supančia antrosios terasos lyguma aptikta ir trečioji – Dainavos morena.
2 pav. Schematiškas geologinis pjūvis, kertantis rytinį Gedimino pilies kalno šlaitą (Guobytė, 2008) (pagal A. Pečkaičio surinktus inžinierinių geologinių ir archeologinių tyrimų duomenis).
Geologinių indeksų reikšmės: g II dn – Dainavos ledyno morena, lg II dn – Dainavos ledyno prieledyninių marių nuosėdos: smulkutis ir aleuritingas (dulkingas) smėlis, g II žm – Žemaitijos ledyno morena: priemolis ir priesmėlis su smėlio tarpsluoksniais; f II md – Medininkų ledyno tirpsmo vandenų nuogulos: smulkus, smulkutis, aleuritingas smėlis; gt II md – Medininkų ledyno pakraštinė morena: moreninis priesmėlis; t IV – technogeniniai dariniai (supiltas gruntas). Vertikalios linijos rodo gręžinių vietas ir gylį. Geologinio pjūvio vieta parodyta 1 paveikslėlyje.
3 pav. Skaitmeninis paviršiaus modelis, sukurtas pagal 2007 m. Vilniaus miesto teritorijos nuotolinio erdvinio lazerinio skenavimo duomenis (LIDAR). Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, 2007.
Informacijos šaltinis:
Vilniaus kalnai – pilių kūrimosi ir tvirtybės pagrindas / sudarytojas Jonas Satkūnas; Lietuvos geologijos tarnyba. Vilnius, 2010.
Norėdami užregistruoti rastą lobį pridėkite nuotrauką nuo Gedimino kalno viršūnės kartu su taško koordinatėmis ir atsakykite:
1) koks Gedimino kalno aukštis virš jūros lygio;
2) kokie geologiniai procesai formavo Vilniaus kalvas.
Atsakymus siųskite el.paštu bullweenbleens@gmail.com
EN:
Historical heritage is closely related with geological and geomorphological environment. Vilnius Hills is one of most exiting nature monuments in Vilnius City. They belong to The State Cultural Reserve of Vilnius Castles.
The State Cultural Reserve of Vilnius Castles was founded to preserve historical, spiritual and cultural center of the state, i.e., the castles of Vilnius, their territory and also all cultural and natural values within it in order to carry out permanent scientific research.
The State Cultural Reserve of Vilnius Castles is the heart of the city. It is the smallest state reserve in Lithuania. Reserve covers southeast slopes of Sapiegine Hills, to which The Hill of Three Crosses with the attaching mounds, called the Bekesh Hill, the Gediminas Grave Hill and the Stalo (Table) Hill belongs to. The top of these hills are at 164–163 m of absolute height. Gediminas Hill previously Horn of Sapiegine Hills, is 140–141 m above sea level.
Fig. 1. Geomorphological map of The State Cultural Reserve of Vilnius Castles (Guobytė, 2008).
1 - tops of eroded hills from penultimate ice age, 2 - eroded horns, 3 - bottoms of ravines and gullies, 4 - wide bottoms of valleys, 5 - bottom of circus, 6 - III and IV fragment of the terrace, 7 - II terrace, 8 - rising ground on II terrace, 9 - peaty low lands on II terrace, 10 - eroded slopes, 11 - circus slopes, 12 - presupposed Vilnia river bed, 13 - isthmus which presupposed was connecting Gediminas Hill with Sapiegines Hills, 14 - place of landslide, 15 - place of geological cross-section (Fig. 2.), 16 - boundaries of reserve.
Fig. 2. Geological cross-section of Gediminas Hill (Guobytė, 2008)
Geological indexes: g II dn – moraine of Dainava ice age, lg II dn – proglacial lake sediments of Dainava ice age: fine sand and silt; g II žm – moraine of Samogitia ice age: sandy loam with sand layers; f II md – sediments of Medininkai ice age thawing water: silt and sand; gt II md – edge moraine of Medininkai ice age: sandy loam; t IV – technogenic structure. Vertical lines represents depth and place of bore-holes.
In order to log a find add geotagged photo from the top of Gediminas Hill (at the top of the hill there is an observation area. You can get to the castle by the cobbled path that winds up the hill or you can take a ride to the top in the funicular) and:
1) name the height of Gediminas Hill;
2) name which geological processes did form Vilnius Hills.
Email your answers to bullweenbleens@gmail.com
The most exciting way to learn about the Earth and its processes is to get into the outdoors and experience it first-hand. Visiting an Earthcache is a great outdoor activity the whole family can enjoy. An Earthcache is a special place that people can visit to learn about a unique geoscience feature or aspect of our Earth. Earthcaches include a set of educational notes and the details about where to find the location (latitude and longitude). Visitors to Earthcaches can see how our planet has been shaped by geological processes, how we manage the resources and how scientists gather evidence to learn about the Earth. To find out more click HERE.